MEDŽIO GRANULIŲ SUVARTOJIMAS EUROPOS SĄJUNGOJE
Pasaulinis medžio granulių suvartojimas 2018 m. siekė 35 mln. tonų arba +14%, palyginti su 2017 m. Į šį kiekį neįtraukta Kinija. Įtraukus Kiniją tai būtų virš 52 mln. tonų.
Europa yra didžiausia granulių vartotoja pasaulyje, per metus sunaudojama 27 milijonai tonų. 2018 m. Europos Sąjungos šalyse medžio granulių suvartojimas pastebimai išaugo maždaug 2 mln. tonų. Medžio granules pasaulyje daugiausiai importuotoja du regionai: Europos Sąjunga ir Azija.
Skirtingos Europos šalys labai nevienodais kiekiais naudoja medžio granules. Žinoma, didžiausius granulių kiekius suvartoja didžiosios Europos šalys. Didžiųjų šalių vartojimas parodo šio šildymo būdo populiarumą ir efektyvumą. Lietuva atsilieka nuo valstybių kaimynių pagal suvartojimą. 2018 m. Lenkija suvartojo iki 600 000 tūkst. tonų, o Latvija iki 300 000 tūkst. tonų medžio granulių. Taigi Lietuva suvartojo mažiau granulių, nei mažesnę populiaciją turinti Latvija. Lietuva suvartojo tik iki 100 000 tūkst. tonų per 2018 metus.
2018 m. 28 Europos Sąjungos šalyse buvo sunaudota 26,1 mln. tonų medžio granulių. O lyginant su 2017 m. Europos granulių paklausa padidėjo 2,1 mln. tonų. Taigi, 2018 m. lyginant su 2017 m. medžio granulių suvartojimas padidėjo 8%, t.y. mažiau nei dar metais anksčiau, kuris buvo stebimas 2017 m ir sudarė 11% augimą. Didesnis suvartojimas rodo augantį granulių populiarumą.
Didžiają suvartojamų medžio granulių dalį sudarė šilumos gamyba – 60,5%. Granulių suvartojimą šilumai galima dar suskirstyti į tris rinkas – gyvenamųjų namų šildymą – 65%, komercinį šildymą –23% ir šilumą, pagamintą iš kogeneracinės energijos – 12%. Likę 39,5% medžio granulių buvo sunaudota energijai gaminti (iš kogeneracinės jėgainės ir tam skirtų elektrinių).
European Pellet Council užsakyto tyrimo duomenimis labiausiai medžio granules vartoja Jungtinė Karalystė – 8,5 mln. tonų. Antroje vietoje pagal granulių suvartojimą Europos sąjungoje rikiuojasi Italija, kuri savartoja 3,3 mln. tonų medžio granulių. Trečioje vietoje yra Danija, suvartojanti 3,1 mln. tonų granulių. Toliau rikiuojasi Vokietija, kurios suvartojimas sudaro 2,2 mln tonų. Didžiausią suvartojimo augimą nuo 2017 m. iki 2018 m. parodė Švedija, kurioje granulių suvartojimas augo 15,4%, o 2018 m. Švedai sunaudojo 1,8 tonos medžio granulių.
To pačio tyrimo duomenimis nustatyta, kuriose šalyse daugiausiai medžio granulių suvartojama būtent šildymui. Taigi, Italijoje visą savo sunaudojamų granulių kiekį – 3,3 mln. tonų, Italijos gyventojai sunaudoja tik šildymui. Antroje vietoje, pagal granulių suvartojimą šildymui, eina Danija, kuri iš visų suvartojamų 3,1 mln. tonų, 2,4 tonos suvartoja šildymui. Vokietija taip pat visą suvartojamą kiekį – 2,2 mln. tonų panaudoja tik šildymui. Švedija ir Prancūžija suvartoja 1,6 mln. tonų granulių šildymui. Namų ūkius medžio granulėmis daugiausiai šildo Italija ir Prancūzija.
Augantis medžio granulių suvartojimas aukšto išsivystymo lygio šalyse rodo šio šildymo būdo naudingumą daugeliu aspektų. Patogumo aspektu – gerokai lengviau šildyti patalpas, negu kitu kietu kuru, nes rečiau reikia pildyti pečių. Ekonomiškumo aspektu – senesnės statybos pastatus gali būti pigiau šildyti granulėmis, nei elektra. Ekologiškumo aspektu – mažiau išmetama į orą kietųjų dalelių nei, pavyzdžiui, kūrenant anglimi.
Straipsnis parašytas remiantis: https://epc.bioenergyeurope.org/about-pellets/pellets-statistics/european-consumption/ ir https://epc.bioenergyeurope.org/about-pellets/pellets-statistics/world-pellet-map/
